|
|
Lietuviai turëtø atidþiau sekti nesàþiningà pardavëjø veiklà
Kiekvienas ið mûsø yra susidûræs su tokiais pasiûlymais: kilogramas pomidorø uþ lità ar skrydþio
bilietas uþ penkis litus. Taèiau, kai nusprendþiate ásigyti taip reklamuojamø prekiø, paaiðkëja, kad
jø nebëra, nes tebuvo vos keletas. Ketvirtadalis lietuviø teigia, kad yra susidûræ su tokia
nesàþininga pardavëjø veikla.
„Prekiø sumaþintomis ar specialiomis kainomis reklama, nenurodant, kad paèiø prekiø yra vos keletas,
yra nesàþininga vartotojø atþvilgiu. Reklamos mastas turi atitikti esamø produktø kieká, todël, jei
parduotuvëje yra tik keli kilogramai pomidorø uþ specialià kainà, prekybos centras negali jø
reklamuoti þiniasklaidoje“, - sako Paulius Mereckas, vartotojø nevyriausybinës organizacijos
„Vartotojø teisiø gynimo centras“ pirmininkas. Jis priduria, kad vitrinose iðkabinti plakatai su
specialiomis kainomis, nors parduotuvëje nëra nei vienos prekës uþ skelbiamà sumà, yra kita
pardavëjø gana daþnai naudojama gudrybë, siekiant prisivilioti pirkëjà.
Konkurencijos tarybos, atsakingos uþ klaidinanèios reklamos kontrolæ, duomenimis, daþniausiai
specialiø kainø pasiûlymais klaidina prekybos centrai, organizuotø turistiniø kelioniø pardavëjai
bei mobiliojo ryðio paslaugø tiekëjai.
Tik ketvirtadalis lietuviø pastebi nesàþiningà komercinæ veiklà
Remiantis Europos Sàjungos „Vartotojø rinkø suvestinës“ duomenimis, pernai su klaidinanèia,
apgaulinga reklama ar pasiûlymais susidûrë beveik ketvirtadalis (24 proc.) gyventojø, o nesàþiningus
pasiûlymus gavo - 20 proc.
Pasak Pauliaus Merecko, nors ðie skaièiai yra maþesni nei Europos Sàjungos vidurkis (atitinkamai 42
proc. ir 27 proc.), taèiau tai nereiðkia, kad pardavëjai ir verslininkai Lietuvoje yra sàþiningesni
nei Europos Sàjungoje.
„Prieðingai, greièiausiai tokia situacija yra todël, kad Lietuvos vartotojai nepastebi ar skiria per
maþai dëmesio nesàþiningai pardavëjø veiklai. Be to, jie gana vangiai gina savo vartotojø teises.
Praëjusiais metais Konkurencijos taryba ir Vartotojø teisiø apsaugos tarnyba gavo vos kelias
deðimtis skundø dël nesàþiningos reklamos“, - teigia Paulius Mereckas, Europos Sàjungos inicijuotos
vartotojø ðvietimo kampanijos „Þinok savo teises ir laimëk“ ekspertas.
Jis priduria, kad panaði situacija yra ir Latvijoje. Vos 27 proc. latviø teigia susidûræ su
klaidinanèia ar apgaulinga reklama/pasiûlymais ir vos 17 proc. - su nesàþininga reklama/pasiûlymais.
Tuo tarpu, tikëtina, kad estai yra geriau susipaþinæ su nesàþininga komercine veikla - 2008 m. su
klaidinanèia ar apgaulinga veikla susidûrë net 37 proc., o su nesàþininga – 26 proc.
Vartotojai gali patys pamokyti pardavëjus
P. Mereckas pripaþásta, kad vartotojas vargiai galëtø priversti pardavëjà parduoti prekes uþ
reklamuojamà kainà. Taèiau yra keli dalykai, kuriuos jis gali padaryti:
* Pirmiausia vartotojas, susidûræs su klaidinanèia reklama, gali pateikti skundà Konkurencijos
tarybai. Ji iðtirs, ar reklama yra nesàþininga, apgaulinga;
* Antra, jis gali informuoti nevyriausybines vartotojø organizacijas bei gauti jø iðvadas, nuomonæ
apie ávyká;
* Jei pateiktas skundas yra pagrástas, Konkurencijos taryba kreipsis á teismà, reikalaudama
nutraukti nesàþiningà reklamà.
Be to, Konkurencijos taryba pardavëjams ar paslaugø tiekëjams skiria ir baudas uþ klaidinanèià
komercinæ veiklà. Ðiemet nesàþiningi verslininkai jau yra sumokëjæ daugiau nei 330 tûkst. litø
baudø.
Nesàþiningos reklamos pavyzdþiai:
* Reklama - jaukas. Kvietimas pirkti uþ specialià kainà, kai vëliau pardavëjas atsisako parodyti
reklamuojamà produktà, pateikia brokuotà prekæ ir taip siekià ásiûlyti kità produktà;
* Riboti pasiûlymai: Specialus pasiûlymas tik ðiandien! Apgaulingas tvirtinimas, kad produktà bus
galima ásigyti trumpà laikà arba já bus galima ásigyti ypatingomis sàlygomis tik per labai ribotà
laikà, siekiant paskatinti pirkëjà priimti skubotà sprendimà, nesuteikiant jam laiko viskà
apgalvoti;
* Reklamuoti produktus uþ specialià kainà, jei jø yra vos keletas;
* Kartu su reklamine informacija siøsti sàskaità, taip sudarant áspûdá, kad vartotojas jau
uþsisakë produktà, nors jis to nepadarë.
Visà nesàþiningos komercinës veiklos „juodàjá sàraðà“ galite rasti adresu:
<a href="www.isitfair.eu">www.isitfair.eu</a>
Daugiau informacijos apie nesàþiningà komercinæ pardavëjø ar paslaugø tiekëjø veiklà galite rasti ir
kampanijos svetainëje:
<a href="www.ecc.lt">www.ecc.lt</a>
Ðaltinis: <a
href="http://www.drg.lt/index.php/straipsniai/lietuvoje/1344-lietuviai-turt-atidiau-sekti-nesin
ing-pardavj-veikl.html">www.drg.lt</a>
Gráþti atgal |
|
